Logopedas     

Logopede gimnazijoje dirba

Logopedė padeda vaikui aiškiau kalbėti ir lengviau bendrauti su aplinkiniais.

Kalba – tai žmonių bendravimo priemonė, būtina realizuojant komunikavimo funkciją. Kiekvienos tautos kalba yra jos kultūros, literatūros kūrimo bei individo saviraiškos priemonė. Nėra tokios žmogaus veiklos srities, kurioje galima būtų apsieiti be kalbos. Taisyklinga kalba leidžia pasitikėti savimi ir profesiją rinktis be apribojimų. Tuo tarpu žmonėms, turintiems kalbos sutrikimų, dažnai išsivysto nepilnavertiškumo kompleksai.

Labai dažnai tėvai tiki, kad netaisyklinga kalba vaikui augant pasitaisys savaime. Deja, taip nėra. Blogiausia tai, kad tėvai dažnai negirdi visų vaiko kalbos defektų ir negeba laiku jam padėti. Svarbus ankstyvosios vaikystės laikas, kai vaikui turi būti įdiegti taisyklingos tarties pagrindai. Jeigu prieš pradedant mokytis mokykloje vaikas nebus išmokytas taisyklingai tarti žodžius, vėliau netaisyklingas tarimas jam gali tapti įpročiu. Jeigu vaikas tardamas painioja garsus, tai ir rašydamas jis rašys garsus taip, kaip taria, nes pirmiausia vaikas ištaria garsą, o paskui jį parašo, o tai lemia sunkumus mokantis rašybos. Tad jeigu tėvai pastebi kažkokių vaiko kalbos problemų arba abejoja, kad kalba vystosi tinkamai, svarbu kuo greičiau kreiptis į logopedą.

Pagrindinės veiklos sritys:

• tarimo korekcija;
• foneminių procesų formavimas (gebėjimo suvokti, suprasti, analizuoti atskirus garsinės kalbos elementus ugdymas);
• vaiko žodyno plėtimas ir praturtinimas;
• kalbos gramatikos lavinimas;
• vaiko paruošimas skaitymo ir rašymo mokymosi pradžiai;
• konsultacijos tėvams dėl kalbos ugdymo.

Tinkami kalbos vystymosi požymiai

Pirmoji naujagimio reakcija – verksmas. Sulaukęs šešių mėnesių kūdikis jau pilnai skleidžia įvairius garsus. Garsais kūdikis išreiškia savo reikalavimus ir norus.

Pirmasis aktyvios kalbos etapas prasideda sulaukus vienerių metų. Iki to laiko kūdikis pradeda tarti atskirus žodžius, susieti juos į paprastus sakinius. Žodynas didėja, ir sulaukę pusantrų metų vaikai pradeda kurti keturių žodžių frazes.

Būdamas 2–3 metų vaikas jau geba aktyviai bendrauti su bendraamžiais. Kalba nėra ideali, jis ištaria ne visas žodžio dalis ir neištaria pusės garsų, tačiau geba įsiminti žodžius ir net eiles.

Sulaukęs 3 metų vaikas turi mokėti tarti tokius garsus, kaip [S], [Z], [C], tačiau jie ne visada tariami švariai.

Sulaukus 4 metų vaiko žodyne turi atsirasti tokie garsai kaip [Ž], [Š], [Č]. Vaikai turi gebėti lengvai formuluoti savo mintis ir bendrauti su suaugusiaisiais.

Sulaukus penkerių–šešerių metų atsiranda sudėtingiausi garsai – [R], [L]. Vaikams vis geriau sekasi kalbėti, jie beveik nedaro klaidų. Žodyne jau turi būti apie 2000 žodžių.

Iki septynerių metų vaikas jau turi gebėti teisingai tarti visus kalbos garsus, taisyklingai pasakoti, ką mato paveikslėliuose, lengvai keisti intonaciją ir bendraudamas naudoti apie 3500 žodžių.

Jeigu pastebėsite, kad jūsų vaiko kalbos raida atsilieka, nedelsdami kreipkitės pagalbos į vaikų logopedą.

Logopedo patarimai tėvams, kurių vaikai turi kalbos sutrikimų

1. Kalbėkitės su vaiku visada, dirbdami bet kokį darbą: gamindami maistą, tvarkydami namus, rengdamiesi, žaisdami, vaikščiodami. Kalbėkite apie tai, ką darote.
2. Negalvokite ir nekalbėkite už vaiką. Užduokite jam atvirų klausimų, į kuriuos neįmanoma atsakyti tik trumpai „taip" arba „ne", tai skatins atsakyti keliais žodžiais. Pavyzdžiui, klauskite: „Ką jis daro?" vietoj „Ar jis žaidžia?".
3. Neskubinkite vaiko, darykite ilgesnes pauzes, kad jis turėtų laiko pagalvoti ir atsakyti į jūsų klausimus.
4. Kalbėkite teisingai sukonstruotomis frazėmis, sakiniais. Jūsų sakinys turi būti 1–2 žodžiais ilgesnis nei vaiko.
5. Klausykitės įvairių garsų ir triukšmo, išgirdę šuns lojimą, automobilio variklio garsą, lietaus barbenimą, paklauskite: „Kas tai?" ir palaukite, kol vaikas atsakys.
6. Papasakokite vaikui kokią nors trumpą istoriją, o tada padėkite jam tą patį perpasakoti kam nors kitam.
7. Jeigu vaikas kalboje vartoja tik kelis žodžius, padėkite jam praturtinti žodyną naujais žodžiais. Pasirinkite 5–6 paprastus žodžius (kūno dalys, žaislai, gaminiai) ir pasakykite juos vaikui, padėkite jam pakartoti šiuos žodžius.
8. Mokykitės žaisdami. Dirbant su vaiku reikia formuoti nuoseklios kalbos elementus, lavinti atmintį ir dėmesį.
9. Kelis kartus per dieną atlikite artikuliacijos pratimus, jie verčia dirbti raumenis, dalyvaujančius garsų tarime, tokiu būdu raumenys tampa paklusnesni ir tariama aiškiau.

Rankų ir pirštų smulkiosios motorikos lavinimas

Psichologai ir fiziologai jau seniai įrodė, kad rankų smulkiosios motorikos raidą ir žmogaus intelekto bei kalbos vystymąsi sieja tiesioginis ryšys. Todėl lavindami pirštų ir rankų judesius ugdote intelektą ir kalbą. Norėdami tai padaryti, duokite vaikams sudėti mozaiką, mažus karoliukus, kuriuos reikia suverti ant virvelės, mažyčius žaisliukus (žinoma, žaisti su jais galima tik suaugusiųjų akivaizdoje). Lipdykite figūrėles, mokykite mažylį suvarstyti batukus ir užsisegti mažas sagas. Negailėkite jėgų ir laiko užsiėmimams su vaiku. Atlygis už jūsų darbą bus akivaizdus – tai taisyklinga, išraiškinga ir graži vaiko kalba.